RUNNER 50 (2006 - 2010)

Gilera Runner 50 (2011–2021): Dešimtmetį apibrėžęs 50 cm³ motoroleris – apžvalga

Daugiau nei dešimtmetį Gilera Runner 50 tvirtai laikėsi tarp labiausiai atpažįstamų 50 cm³ motorolerių Europoje. Dalinai kasdienė transporto priemonė, dalinai sportiškas miesto palydovas, šis itališkas dviejų taktų aparatas sujungė praktiškumą su lengva lenktynių dvasia. Išbandžius keletą šios kartos versijų – Black Soul, White Soul ir SP 50 – paaiškėjo, kodėl šis modelis sulaukė bene kultinio populiarumo. Pažvelkime, kas daro Runner 50 tokį ypatingą ir kodėl jis tebežavi vairuotojus iki šių dienų.

Dizainas: agresyvios linijos susitinka su funkcionalia ergonomika

Gilera Runner 50 dizainas tiesiog šaukė: „motoroleris su charakteriu.“ Skirtingai nei minkštų formų, Vespos įkvėpti modeliai, užtvindę miestų gatves, Runner pasirinko aštrias, kampuotas kėbulo linijas, būdingas sportbaikiams. Ypač įspūdingai atrodė Black Soul versija su auksiniais 6 stipinų ratlankiais ir matine juoda spalva – stovėdamas prie kavinės jis atrodė kaip tikras chuliganas. Netgi kuklesnė White Soul versija išlaikė sportišką stovėseną, pasitelkusi plačias 120/70-14 priekinę ir 140/60-13 galinę padangas – retą reiškinį tarp 50 cm³ kategorijos motorolerių.

Turint 1 840 mm (72,4 col.) ilgį ir 750 mm (29,5 col.) plotį, Runner jautėsi stabilus, tačiau nesunkiai tilpo tarp eismo juostų. 810–815 mm (31,9–32,1 col.) sėdynės aukštis tiko vairuotojams nuo maždaug 160 cm ūgio, nors siauras sėdynės profilis aukštesniems bandytojams ilgesnėse kelionėse kėlė norą turėti daugiau šlaunų atramos. Vietos po sėdyne? Pamirškite – čia stilius buvo svarbesnis už talpą pirkiniams.

Variklis ir našumas: dviejų taktų urzgimas Euro II aplinkoje

Runner 50 širdis – skysčiu aušinamas Hi-PER2 Pro variklis (49,3–49,4 cm³ vieno cilindro dviejų taktų agregatas), kuris smagiai viršijo savo kuklią kubatūrą. 4,4–4,5 AG (3,2–3,3 kW), pasiekiamos ties 7 250 aps./min., ir 4,6–4,7 Nm (3,4–3,5 ft.lbs) sukimo momentas suteikė žvalią akceleraciją, ypač atsižvelgiant į 50 cm³ ribojimus. Automatinė CVT pavarų dėžė leido susitelkti vien į manevrus, pamiršus pavarų perjunginėjimą.

Žvarbiais rytais ypatingai pravertė dvigubas – elektrinis ir kojinis – užvedimas: dažnai pora spyrio smūgių kojine svirtimi būdavo efektyvesni nei akumuliatorius. Sukaitęs variklis galiausiai įsitonavo į malonų dviejų taktų murkimą. Maksimalus greitis? Apie 45–50 km/val. (28–31 mph) standartinėje versijoje, nors daugelis savininkų patys norėdavo „išlaisvinti“ duslintuvą ar ECU, kad pasiektų 65+ km/val. (40+ mph).

Skysčiu aušinama sistema (retiems 50 cm³ motorolerių atvejams) buvo tikras išsigelbėjimas tvankiose vasaros spūstyse, kai oru aušinami konkurentai linkę prarasti galią. Degalų sąnaudos siekė apie 33–35 km/l (78–82 mpg), todėl iš 7 litrų (1,85 galono) bako galima buvo įveikti daugiau nei 230 km (apie 143 mylias) – daugeliui miesto gyventojų tai reiškė visą darbo savaitę be degalų papildymo.

Dinamika: sportiškas valdymas su tam tikrais niuansais

Užšokus ant Runner 50, iškart pajunti jo sportinę sielą. Plati, žemesnė vairo padėtis skatina palinkti į priekį – tai smarkiai skiriasi nuo konkurentų, pavyzdžiui, Honda Vision 50, siūlomo tiesaus, atsipalaidavusio vairavimo. Tačiau vingiuotuose užmiesčio keliuose toks nustatymas atsiperka su kaupu. Dėl apverstų teleskopinių šakių (SP ir Soul modeliuose) ir hidraulinio galinio amortizatoriaus Runner tiksliai „pjauna“ posūkius – reta kokiam 50 cm³ motoroleriui būdinga savybė.

Stabdymo efektyvumas taip pat nustebino. 220 mm priekinis ir 175 mm galinis diskas su hidrauliniais suportais suteikė daugiau progreso ir „kandimo“ nei būgninėse sistemose. Staigiai stabdant nuo 50 km/val. (31 mph), Runner patikimai mažino greitį, nors 103 kg (227 svarų) svoris leido suprasti, kad tai jau nebe ypač lengvas žaisliukas.

Važinėjant po miestą, išryškėjo ir kompromisų. Kietoka pakaba, šauniai pasirodžiusi lygioje dangoje, kiekvieną asfalto duobę perduodavo tiesiai į sėdynę. Lėtai judant, CVT pavarų dėžės įsijungimas buvo kiek šiurkštesnis, palyginus su sklandesnėmis „Honda“ sistemomis. Tačiau trumpa 1 270 mm (50 colių) ratų bazė leido glausčiausiose Europos gatvelėse apsisukti lyg niekur nieko.

Lyginimas: kaip Runner 50 atrodo kitų fone

• Aprilia SR 50: Pagrindinis konkurentas iš tos pačios Italijos, taip pat su dviejų taktų varikliu. Nors vėlesni SR modeliai galėjo pasigirti prabangesnėmis funkcijomis (pvz., skaitmeniniu prietaisų skydu), Runner galėjo atsakyti patvaresne apsauga nuo korozijos ir paprastesne priežiūra. Abiejų maksimalus greitis – apie 50 km/val., tačiau skysčiu aušinamas Gilera agregatas geriau laikėsi spūstyse.

• Peugeot Speedfight 4: Lengvesnis (92 kg) ir pigiau draudžiamas, dažniau patraukia jaunimo dėmesį. Vis dėlto, oru aušinamas variklis sunkiau tvarkosi eismo spūstyse, o plastikinės detalės neturi tokio pat atsparumo, kokį demonstruoja Gilera plieninis rėmas.

• Yamaha Aerox 50: Japoniškas pasiūlymas, derinantis patikimumą ir išraiškingą stilių. 13 colių ratai geriau sugeria kelio nelygumus, tačiau 4,1 AG variklio dinamika atsilieka nuo gyvybingesnio Gilera dviejų taktų variklio.

Runner 50 puikiai rado savąjį kelią tarp sportiškumo ir tvirtos konstrukcijos. Jis nebuvo nei pigiausias, nei lengviausias, nei pats praktiškiausias pasirinkimas, bet nedaugelis konkurentų galėjo prilygti jo ryškiam charakteriui.

Priežiūra: kaip išlaikyti dviejų taktų dvasią

Turėti Runner 50 reiškia susitaikyti su unikaliomis dviejų taktų savybėmis. Štai į ką vertėtų atkreipti dėmesį:

1. Alyvos maišymo sistema: Automatinis alyvos dozatorius paprastai veikia patikimai, bet kasmet tikrinkite žarnelių būklę. Kai kurie savininkai pasirenkantys iš anksto maišyti degalus (santykis 1:50) lenktynėms, neturėtų pamiršti išjungti tepalo pompos!

2. Karbiuratoriaus priežiūra: 19 mm Dell’Orto karbiuratorius linkęs kimštis, jei motoroleris ilgai nenaudojamas. Kas kelis mėnesius prapūskite jį suslėgtu oru, kad išvengtumėte problemų užvedant. Našesnis oro filtras gali pagerinti oro srautą.

3. Aušinimo sistema: Aušalą reikėtų keisti kas dvejus metus arba kas 5 000 km (3 100 mylių). Stebėkite vandens pompos sritį – po 15 000 km (9 300 mylių) čia dažnai pasitaiko pratekėjimų.

4. Pakabos atnaujinimas: Apverstoms šakėms kas 10 000 km (6 200 mylių) praverčia riebokšlių komplektas. Kietesnės antrinės rinkos spyruoklės (jų rasite MOTOPARTS.store) dar labiau pagerina posūkių stabilumą dinamiškai važiuojantiems.

5. Duslintuvo priežiūra: Išlaisvintas standartinis duslintuvas suteikia daugiau galios, bet jo vatą gali tekti keisti kasmet. Daugelis renkasi antrinės rinkos rezonansines sistemas, tačiau tuomet būtina perreguliuoti karbiuratorių.

Išvada: motoroleris, kuris taip lengvai neišnyks

2011–2021 m. Gilera Runner 50 gamyba parodė, kad 50 cm³ motoroleriai tikrai nėra vienkartinė transporto priemonė. Skysčių aušinamas variklis, sportiška važiuoklė ir išskirtinis dizainas iki šiol patraukia akį. Nors griežtėjantys taršos reikalavimai Europos rinkoje pamažu išstumia dviejų taktų variklius, Runner vis dar atrodo puikus variantas naudotų motorolerių rinkoje – ypač tiems, kurie nori gyvybingo ir sportiško malonumo miesto gatvėse.

Ar rekomenduotume jį 2024-aisiais? Be abejonės – jei tik jūs pasirengę priimti jo kaprizus. Su tinkama priežiūra (o gal ir nauju duslintuvu iš mūsų katalogo) šis itališkas „naglūnas“ be vargo virsta ne vien kasdieniu kelionės į parduotuvę žirgu, bet ir tikru miesto raketiniu aparatu. Tiesiog nepykite, jei dviejų taktų sukelta šypsena niekaip neaplėgs.

---

Specifikacijų lentelė

---